pozityvizmas

pozityvizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Filosofija ir metodologija, teigianti, kad svarbiausias mokslo tikslas – aprašyti patiriamą tikrovę ir teikti apie ją stebėjimu ir eksperimentu, o ne įžvalgomis paremtas žinias. Siekia atskirti mokslą nuo metafizikos – pirmasis turįs apsiriboti faktų, t. y. reiškinių ir jų dėsningų ryšių, tyrimu, o ne nagrinėti tai, kas yra už, virš ar anapus patyrimo. Pozityvistiniu požiūriu mokslinis žinojimas yra vienintelė tikrojo, ne tariamo, žinojimo forma. Jam būdinga vienovė, kuri kyla iš to, kad visuose faktus tiriančiuose moksluose remiamasi tais pačiais metodais. Šiuo požiūriu tarp gamtos ir socialinių mokslų nėra didesnio skirtumo. Pagal metodologinio natūralizmo tezę, pastarieji turį remtis pirmuosiuose taikomais metodais ir siekti empiriškai pagrįsti išsikeltas hipotezes. Jos turi būti kiek galima griežtos ir tikslios, geriausia išreikštos matematine kalba, nes tokias hipotezes lengviausia verifikuoti, t. y. remiantis faktais įrodyti jų teisingumą ar klaidingumą. Labai svarbi pozityvistinės mokslo metodologijos dalis – nuostata griežtai skirti faktus ir vertybes: mokslas turi apsiriboti tiriamų reiškinių aprašymu, aiškinimu ir numatymu, bet neturi jų vertinti. Padarė didelę įtaką visų socialinių, taip pat politikos mokslų plėtrai. atitikmenys: angl. positivism ryšiai: susijęs terminas – postpozityvizmas